- vokiška
- vókiškas, vókiška bdv. Vókiška tvarkà.
.
.
vokiškauti — vokiškauti, auja, ãvo intr. K, NdŽ, vokiškauti, auja, avo KŽ 1. K, Rtr, NdŽ žr. vokiečiuoti. 2. K, NdŽ kalbėti darkyta vokiečių kalba. 3. KŽ kalbėti draugiškai nusiteikus vokiečiams. vokiškauti; pavokiškauti … Dictionary of the Lithuanian Language
vokiškas — vokiškas, a adj. (1) K, à (3a) Kp 1. SD194, R, R100, 349, MŽ, MŽ130,468, D.Pošk, K, Rtr, ŠT41, Š, DŽ, KŽ, Rsn, Plšk, Sd, Šmn būdingas vokiečiams, jų vartojamas; kaip vokiečių: Vokiškas raštas NdŽ. Vokiška knyga NdŽ. Vokiška tvarka NdŽ. Vokiški… … Dictionary of the Lithuanian Language
vokiškas — vókiškas, vókiška bdv. Vókiška tvarkà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
suvokietinti — tr. NdŽ, KŽ; LL326, Rtr 1. DŽ1 paversti vokiečiu: Vokietys ne tei greit mus suvokietino [p]Smln. Teip suvokietino, kad vaikai lietuviškai nekalbėjo Rg. Mane tai jau nesuvokietis Pns. Ir tūlų tos draugijos taip žmonių akyse pastatomos, lyg jos… … Dictionary of the Lithuanian Language
vokietinti — ( yti), ina, ino tr. Š, NdŽ, FrnW, KŽ; Rtr 1. DŽ1 versti vokiečiais: Anapus Prūsų sienos lietuviai pirma buvo baisiai vokietinami J.Jabl. Toji nuomonė [, kad lietuvių kalba mirštanti,] ypač buvo gyva Rytų Prūsijoje, kur lietuviai buvo smarkiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkeisti — apkeĩsti, apkeĩčia (àpkeičia), àpkeitė tr. 1. dėti vieną daiktą į kito vietą, apmainyti vietomis: Apkeĩsk tuodu aviliu J.Jabl. | refl.: Žodžiai dažnai apsikeičia savo prasmėmis rš. 2. pamainyti vieną daiktą kitu: Laumės apkeistą kūdikį [ji]… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvokietinti — tr. KŽ; Ser 1. kiek suvokietinti: Jisai arčiau pažino tos apvokietintos šalies protestantus rš. 2. suteikti vokišką formą: Tekstas lietuviškas, išskyrus apvokietintą pavardę rš. vokietinti; apvokietinti; įvokietinti; nuvokietinti; privokietinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apvokiečiuoti — KŽ žr. apvokietinti: Kodėl gi lenkai savo galvų nelenkė prieš vokišką aukštesnę civilizaciją ir rėkia, būk tai vokiečiai nori juos apvokiečiuoti Vrp1892,34. vokiečiuoti; apvokiečiuoti; pavokiečiuoti; suvokiečiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
gargti — gar̃gti, ia, ė intr. 1. kriokti, sunkiai kvėpuoti, švokšti: Krūtinėj vis jo gargė, taip gargė, kad niekas neužmigom P.Cvir. Iš palinijo sklido gargianti vokiška komanda rš. Stemplė gar̃gia užkimus A.Baran. Motina prispaudžia ją prie savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištarmė — ištarmė̃ sf. (3b), ìštarmė (1), yštarmė (1) 1. SD418, NdŽ ištarimas, tartis: Vienas tokią, kitas kitokią ìštarmę turi (vienas vienaip, kitas kitaip ištaria) Vrn. Tokios ištarmės nėra (taip netaria) Vl. Ta ištarmė̃ anam nėkaip nejo (negalėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language